Supynės

**

Pasistačiusi automobilį kažkur netoliese, Bonnie lėtai ateina čia. Nors oras ir nebuvo tinkamas ramiems pasivaikščiojimams ar buvimui lauke, merginai tai nerūpėjo. Atsisėdusi ant sūpuoklių, B tyliai atsiduso, pakeldama žvilgsnį į dangų.

Išgirdusi žingsnius, Bonnie nuleidžia žvilgsnį nuo dangaus ir pažvelgia į merginą, stovinčią netoliese. Vos tik pamačiusi Rose, B iš kart plačiai nusišypsojo, ir nusiropštusi nuo supynių, puolė prie draugės ir stipriai ją apkabino, kadangi nė nebežinojo, kada paskutinį kartą ją matė ar su ja kalbėjo.
-Dievedievedieve, labas, išsiilgtoji!

Sėdasi atgal į supynes, tuomet gūžteli pečiais.
-Nežinau, nežinau. Matėmės taip seniai, kad net nežinau nuo ko pradėti. Pastaruoju metu jaučiuosi.. keistai. Grįžau čia ir jaučiuosi.. lyg nebūčiau namie. Nors susitikus Eleną ir dabar, tave, atrodo, kad kažkiek geriau. Siaubingai tavęs pasiilgau.
Vėl nusišypso draugei.
-O kaip tu? Kas naujo? Pasakok.

Klestelėjo į šalia Bonės kabėjusias supynes.
- Man lygiai taip pat.. Jaučiuosi kaip nesava, nors gyvenu čia beveik visą gyvenimą.Tik trumpam išvyksti, grįžti ir jau pusė miestelio - nepažystami žmonės.-pakraipė lūpas stebėdama savo batus.Tada pasuko akis į Bonnie.
- Nelabai kas naujo.Beveik nieko neveikiu per dienas, ir tai žiauriai slegia.-kiek šyptelėjo, nes išsikalbėt buvo į naudą.
- Dabar tu pasakok.-šyptelėjo neatitraukdama akių nuo B.Kiek pasispyrus kojom, šiek tiek įsupo savąsias supynes.

-Išsipasakočiau, jei tik žinočiau, kas man yra.
Gūžteli pečiais vos šyptelėdama, kadangi žino, kad taip retai kada būna.
-Tiesiog atrodo, jog čia nebepriklausau. Tarsi neberasčiau sau vietos, kurioje jausčiausi gerai. Aišku, tikiuosi, kad laikui bėgant viskas vėl taps gerai.
Gūžteli.
-Akivaizdu, kad jaučiamės panašiai. O kadangi liūdnumas mėgsta kompaniją, galbūt būdamos dviese pasijausime geriau.

- Kokios mes panašios,-vėl nusišypsojo.Kažin ar raukšlių nuo tokio šypsojimosi neatsiras.
- Žinoma, man jau geriau.Žinau kad aš ne viena tokia..Nors nelabai gerai kai kitam blogai taip kaip tau,-papurtė galvą ir supynėms galiausiai sustojus pasuko galvą į Bonnie.

-Na, dėl mūsų panašumo, aš jau nesistebiu. Ne kartą ir ne du jau esam pabuvojusios bene vienoduose situacijoje. Tikriausiai šis kartas nesiskiria nuo anų.
Taipogi sustabdo supuokles, tyliai atsidūsta.
-Bet šiaip. Viskas gerai? Turiu omeny, tavo gyvenime.

- Kas tiesa tas tiesa,-kiek liūdnokai linktelėjo pritardama.
Nusuko akis į medį stovėjusį netoliese.
- Naa..Neskaitant originalų kurie buvo sugrįžę man atkeršyt viskas labai keista, bet gerai.-linktelėjo.-Beje originalai manęs nesurado.
Pridūrė, kad draugė bereikalingai nesijaudintų dėl jos.
- O kaip tavo gyvenimas?Gal jau turi širdies sąvininką?-paklaususi kiek šypteli vėl akis grąžindama prie B.

Jau norėjusi imti klausti kaip viskas baigėsi su originalais, tačiau išgirdusi sekantį draugės sakinį, šiek tiek nurimo.
-Nerado? Tai..gerai, tiesa? Turiu omeny, jie juk nebeturėtų tavęs čia ieškoti. Ar ne?
Žinoma, jog rūpestis girdisi Bonnie balse. Draugai jai svarbiau už ją pačią, todėl vien mintis apie tai, jog Rose'i galėjo kažkas nutikti, tikrai kėlė nerimą.
-Mano gyvenimas? Viskas.. taip pat. O kalbėti apie širdies savininkus.. Na, žinai, kad man tai ne pati maloniausia tema, todėl geriau perduosiu klausimą tau .Galbūt susiradai ką nors ypatingo?

- Gerai.Tikrai gerai.Taip, nesitikėjau kad jie sugrįš.
Stengėsi kalbėti labai ramiai, lyg tai būtų menkniekis, jog draugė perdaug nesirūpintų, matėsi, kad nemaža pačios problemų.
Kiek susinepatogino dėl savo netinkamo klausimo.
- Naa, ištiesų tai nesusiradau.-linktelėjo, nes pati tikrai nelabai mėgo apie tai kalbėti.Nudelbė akis į žemę.
- Beje, aš tavęs čia nesutrugdžiau?-taro kitko paklausė.

-Žinoma, jog nesutrukdei. Nereikia nei klausti. Džiaugiuosi, kad čia susitikome, kadangi būdama viena tikriausiai galiausiai būčiau išprotėjusi. Beje, visuomet būnant su tavimi pasijausdavau geriau, šis kartas tikrai ne išimtis.
Nusišypso.
-Sakai nesusiradai? Tačiau.. galbūt yra tas kažkas, kuris patinka na, supranti, labiau nei draugas?

- Ir aš labai džiaugiuosi.-plačiai ir mielai nusišypso.
- Labiau nei draugas.. Na.. Galbūt niekas.-mintis apsistojo aplink Stefaną, kurį labai seniai jau buvo mačius, bet mergina patylėjo.
- O tau kaip?-Rose kilstelėjo galvą kiek aukščiau.

Vis dar sėdėdama supynėse, batu paspiria akmenuką, gulėjusį ant žemės netoliese.
-Žinai Elenos brolį Jeremį?
Paklausia nepakeldama akių nuo žemės, neįsivaizduodama draugės reakcijos.

- Taip.-linktelėjo, nors ir draugė to nematė.
Rose prisiminus Jeremį nenustebo, nes kaip visada, juk žmonės simpatijas pasirenka atsitiktinai.R taip pat nuleido akis į žemę, bet šalia Bonės kojų.
- Tai jis tas laimingasis?-šyptelėjo.Rose tikrai džiaugėsi dėl B.

-Manau, jog taip.
Dabar jau pažvelgia į draugę, veidą puošė šypsena.
-Turiu omenyje.. Dar niekada taip nesijaučiau. Nė vienam žmogui nejaučiau tokių stiprių jausmų, kokius jaučiu dabar.

Taip pat pakėlė akis į draugę ir dar plačiau nusišypsojo.Rose buvo tikrai super laiminga dėl Bonės.
- Tikrai labai labai miela.-nuoširdžiai tarė.
- O kaip..Jis?Jeigu jis įskaudins tave, tai suvalgysiu be druskos tą žmogelį.-veido išraiška pasidarė rimta, bet tik trumpam.Greitai R vėl išsišiepė.

-Ne, nemanau, kad Jeremy galėtų mane įskaudinti. Beeet. Turėsiu omenyje, kad turiu kreiptis į tave, jei vis dėlto, nutiktų kas nors ne taip, kaip turėtų.
Tyliai nusijuokia, tačiau žino, jog Rose galėtų padaryt dėl jos bet ką, kaip ir Bonnie dėl jos.

- Būtinai kreipkis.Bet tikiuosi kad neįskaudins.Na nes jei neįskaudins, visi bus laimingi ir nesuvalgyti.-sukikena.
- O kaip jis gyvena?Kaip Elena?-pasidomi, nes po grįžimo jų nebuvo mačiusi.

-Na. Viskas, kol kas, lyg ir gerai. Turiu omeny, nėra jokių didesnių problemų.
Gūžteli, kai šypsena vėl dingsta nuo Bonnie veido.
-Žinoma, Kath pasirodo karts nuo karto. Bet neaišku ko ji nori, todėl ramūs negalime būti nė minutei.
Atsistoja nuo supynių, užkiša vieną plaukų sruogą už ausies.
-Bet šiaip. Neverta jaudintis. Bent jau kol kas.
Vos šypteli, tuomet žvilgteli į laikrodį ant rankos ir pažvelgia į Rose.
-Manau, jog jau eisiu. Bet tikiuosi, kad neužilgo susitiksime ir vėl. Buvo gera vėl tave pamatyt, Rose.
Nusišypso, priėjusi prie draugės stipriai ją apkabina, ir nuėjusi kelis žingsnius tolyn, dar jai pamojuoja, ir tuomet jau dingsta.

Nusišypsojo Bonnei atsisveikindama.Palaukus, kod draugės nebesimatys ir Rose pakilus nuo supynių dingo.

Ateina čia, prisėda ant vienų supynių.

Ilgai klaidžiojus po parka atklydo į nuošale vietele kurioje buvo keletas supynių ir suolas šalimais.Priėjus prie suolo atsisėdo jausdama ant savo kūno malonų vėjo kutenimą.