Supynės

Pajautė, kad kažkas yra netoliese, pasisuka ir pažvelgia,
- Emily? - primerkia akis, nėra tikras, kad tai ji.

Išgirdus čiūžų ,bet gerai žinoma balsa atsisuka jo link ir išvysta Klausa.
Emilės veidas iškart persimaino ,išpradžių ji susiraukia iš netikėtumo,pato akyse sužiba baimė ,o galiausiai veidas visas atsispindi nepykanta.
Įkvėpus giliai prabyla
-Klausai,koks netikėtas susitikimas
Įdealiai maskavo savo susijaudimą,vos balsas buvo lygus ir ramus.
-Ir ką gi tu čia veiki? Maniau ,kad galūgale tave nugalabijo sesutės ,bei broliukai.
Pašaipia šypsena nusišypsojo

Nusijuokia,
- O tu nesikeiti, - pakraipo galvelę.
- Ne, kaip matai, aš gyvas, sveikas ir dar stipresnis, - mirkteli sukrizendamas.

Kilsteli nežymiai savo dešinį anatakį nusistebėdama jo akivaizdžiu arogantišku bet ir kartu gūndančiu elgesiu
-Tai kas amžina nesikeičia berneli.
Nežymiai nusišypso
-Stiprybė
Krenkštelėja
-Tu kogero dėl savo troškymo būti visagaliu irgi nepasikeitei.
Linktelėjo galva ir pasityčiodama nusijuokė
-Ar jau užvaldiai pasauli ?

Nusijuokia ir atsistojęs prieina arčiau jos, atsisėda priešais,
- O tu dar tebeskraidai ant šluotos? - kilsteli antakiuką.

Įdėmiai įsistebeilėjo į Klausą priartėjusį prie jos.
Įkvepė dar karteli šviežio oro.
-Šiuolakinių technologijų dėka ,galiu pasikinkyte netgi siurblį
Išmetus gan kukle bet naturale šypsena užsidėjo kajyte ,ant kojytės.
-Taigi,pasakok ar geras buvai berniukas? Ar teks atsisveikint su tavim?
Lyg didžioji mamytė paklausė

Pradeda juoktis,
- Nesunku įsivaizduoti tave skrendančia ant siurblio, - krizena įsivaizduodamas tą vaizdą.
- Aš visada geras, - palinkčioja lyg tikrai sakydamas tiesą.
- Atsisveikinti? Nejau taip pasirodžiusi netikėtai, vėl žadi dingti, - kilsteli antakiuką.

-O taip Klausai aš žinau ,kad fantazuoji apie mane ,tik gal nereike apie tai man pasakoti.
Atkirtus dar aštriau įžuliai nusijuokė
-Juk tu žinai,kad to nebus.
Krenkštelėjo dar syki
-Mielas Klausai aš grižau su visam ir nebereikalo ,kažkas juk turi sužabot tokius kumelius kaip tu.

Kilsteli antakiuką ir prunkšteli,
- O taip, fantazijos liejasi pro kraštus, kad net jų nesulaikau, - sukrizena.
- O kam mane žaboti? - nusijuokia.

-Meilasis Kalusai,matos ,kad seniai brandžios moters neturėjas tai ir strikeni su savo gašnliom mintim apie mane ir siurblį
Užsidengus delnu brna sukikena
Baigus juoklis šiektiek surimtėja
-Tam ,kad išsaugot harmonija ir sveikus žmones, tu šį miesteli gali nuniokoti,arba jau taip padariai.
-Juk žinau ,ko galima iš taves laukti.

Juokiasi,
- Šiaip mano mintys nebuvo gašlios, - pasako tiesą, nors žino, kad ji nepatikės.
- Bet matosi kurio iš mūsų mintys trykšta į visas puses nepadorumu, - krizena, kraipydamas galvelę.
- Na, kadangi aš čia dar tikrai ketinu pagyventi, tai nesiruošiu jo niokoti. Paskui pasidarytu nuobodu čia, - gūžt taip nekaltai petukais.

-Mielasis kai tau pasidarys nuobodu ,butinai surasiu tau veiklos tarp požemių ir purvo
Nusijuokė
-O dėl mano ištvirkimo lygio ar gašlumo gali nepergyvent,aš moteris ir dar iš senesnių laikų,mano pažiūros kurkas dilekatesnės ir santuresnės.
-O tu tik silpnas vyras
Mirktelėjo akyte metus galynga kozerį.

Vis nenustoja juoktis, tikrai linksma Klauseliui.
- Man labai įdomu būtų pažiūrėti, kaip tu sugebėtum mane ten nusiųsti, - taip pat mirkteli jai, su miela šypsenėle.
- Gaila, bet aš iš kur kas senesnių laiku negu tu, - pakilnoja vieną antakiuką sukrizendamas.

-Taip tu gali brangusis pasigyrti savo neblėstančia senatve ir troškimu užvaldyti pasaulš
Nusijuokė
-Makaulė
Sušnabždėjo
-Aš nelinkus tuščiai įrodinėt tai ką galiu ,tad būk atsargus su raganomis
Irštuku pasimosikavo jam prieš nosį.

- Tas animacinis filmukas tikrai nevykęs, - nusivaipo ir sukrizena.
- Mielasis, brangusis, - pakartoja jos žodžius ir nusijuokia.
- Mieloji, Emily, nors gal ir buvo galima raganų pagalba mane nužudyti prakeiksmo naikinimo metu, kai buvau silpnas. Bet pasinaikinus mano prakeiksmui, ši galimybė išgaravo, - parodo piršteliu kaip išgaruoja į viršų garai ir patempia lūpytę, tipo labai apgailestauja.

Tokia visa pompastiška ir pasitikėdama savimi atsisuko į Klausa
-Klausai kaip tu manai ,kodėl aš vėl gyva ir sėdžiu šale taves. Taip tu po prakeiksmo esi stipresnis,bet su tavim susidorot norėjo mano anūkė .
Linktelėjo galvele
-Dėl viso šio prakeiksmo netvarkos aš atsiradau ,kad sugražinčiau harmonija ir tvarka .

Vėl sukrizeno, nė kiek neėmė į galvą jos tų kalbų,
- Leisk atspėti, - pavaidina, kad galvoja, patrindamas smakrą.
- Harmonija - Klaus po žeme, - ore nupiešia pirštuku brukšneli. Ir pažvelgęs į ją nusišypso tokia įroniška šypsenėle.

Emily lūpos susipaudė į plonyte linija žiurėdama kaip jis išsikalinėja
-Geriau nemegink manes erzinti viruti

Nusijuokia,
- Ką daryti? Erzinti? Nejaugi aš taip galėčiau? Tave? Ragana? Ne, ne , ne... - papurto galvelę krizendamas.
- Aš tik sakau tiesą, brangute, ir tai ką galvoju, - linkteli pirštuku baksteldamas į orą.

Dingsta iš čia.