Upė

- Tu nieko nežinai apie mane,- tarsteli.

-Klysti Damon'ai, nes aš apie tave žinau daug daugiau negu tu numanai,-vis neatitraukia nuo jo akių

Žvelgia jai į akis,
- Gal ir žinai kaiką, bet jei manai, kad aš to vertas, tai įrodo, kad nepakankamai.

-Beveik visi tavyje mato vien tik blogį kuris nieko nevertas, aš matau ne tik tai ir žinau, kad tu vertas būti laimingas. Kiekvienas mato taip kaip nori matyti ir visi mato vienodai, bet aš matau kitaip ir nė kiek dėl to nesigailiu,-žiūri jam į akis

- O nepagalvojai, kad gali klysti? Ir kad ištikro manyje vien blogis? Gal aš su tavim apsimetu geras, gal tai tik kaukė...,- primerkia kiek akis.

-Jeigu tu apsimetinėtum tikrai taip nesaugotum mano gyvybės, aš dabar nesėdėčiau čia, nes tą dieną tu būtum mane pribaigęs ir kai mane užpuolė Kath nebūtum atlėkęs gelbėti, o jeigu tau dabar staiga atsirado noras mane užtildyti visam laikui tada pirmyn, leidžiu tai padaryti,-žiūri į jį savo didelėm rudom akim nė minutei jų neatitraukdama

- Mes ne vieni,- priminė. Žinoma turėjo atsakyti visai kitaip, bet gal tyčia nieko neatsakė.

-O man visai nerūpi ką Jenna mato ir ko ne, nes jeigu norėsi tai padaryti tau taip pat bus nusispjauti,-atsistoja ir prieina arčiau upės, pažiūri į savo atvaizdą ir persibraukia rankyte per plaukus

Nuleidžia akis ir nieko nebeatsako. Po akimirkos pakelia akis į ja ir stebi.

Stovi prie upės susikišusi rankas į kišenes ir spardo kažkokius akmenukus į vandenį, jautė Damon'o žvilgsnį, bet neatsisuko.

Vis tyli, pažvelgia į Jenna, upę ir vėl sugrįžta prie Paulines.

Spardo akmenukus, žiūri į savo atvaizdą vandenyje ir mąsto kaip norėtu galėti prieiti prie Damon'o, jį apsikabinti ir pabučiuoti, bet apie tai pagalvojus jos akys vėl sudrėksta todėl ji užsideda akinius nuo saulės.

Galvoja apie kažką, na o gal tiksliau apie Pauline, Elena, save, apie ateiti ir apie Paulinos žodžius.

Taip pat kažką mąsto ir bando viską sudėlioti į savo vietas, skruostais nurieda kelios ašaro, o kitos užsilaiko akytėse.

Vis paskendęs mintyse, žvelgia į tolį ir nepastebi Paulines ašarų.

Nusivalo ašaras nuo skruostų ir vis dar nenusiimdama akinių sugrįžta į tą vietą kur sėdėjo, trumpai pažvelgia į Damon'ą ir nusuka akytes į upę.

Pažvelgia į sugrįžusia Pauline, pastebi jos sudrėkusius skruostus. Nuleidžia akis į žemę. Po kiek laiko paima nuo žemės akmenuka ir sviedžia į upę.

Norėtų ką nors pasakyti, bet bijo prasižioti todėl tik sėdi šalia ir žiūri kažkur į upę.

Pažvelgia Paulinai į akis ir po kurio laiko prabyla,
- Gal žinai kaip daugiau sužinoti apie ta mūsų ryšį?

-Pasakiau tau tiek kiek žinau, o kur apie tai sužinoti daugiau net nenutuokiu,-žiūri kažkur į žemę ir kojom brauko per akmenuotą žemę

- Tada reiks klausti kitos raganos,- linkteli.

-Negi tau rūpi, kad man skauda taip pat kaip tau ir bet koks tavo žingsnis gali nulemti mano mirtį?,-žiūri į žemę ir nepakelia į jį akių

Paliečia jos smakriuka ranka ir taip atsuka jos veideli į save,
- Žinoma, kad rūpi. Tu man rūpi Pauline,- žvelgia jai į akytes.

Pažiūri jam į akis savo didelėm akytėm.
-Tu ką tik man pasakojai apie kaukes ir apgaulę, o dabar sakai jog aš tau rūpiu,-atsidūsta

Nuleidžia rankute,
- Pati pasirink, kuo tikėti.